VILNIAUS ISTORINIS CENTRAS, KAIP PASAULIO PAVELDO OBJEKTAS IR JO VALDYMO KLAUSIMAI

MARIJA NEMUNIENĖ

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė

UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, architektė

2014 metais sukanka 20 metų, kai 1994 m. gruodžio 17 d. į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 541-uoju numeriu buvo įrašytas Vilniaus istorinis centras. Vilniaus istorinis centras yra pirmoji Lietuvos teritorijoje esanti vietovė, kurios išskirtinė visuotinė vertė pripažinta pasauliniu mastu. Įgyvendinant tarptautines UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos nuostatas, yra parengtas Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės aprašas, kuriame glaustai pateikiama informacija apie Pasaulio paveldo objekto bruožus, suteikiančius jam išskirtinę visuotinę vertę, pagrindžiančius jo autentiškumą ir vientisumą. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esantis Vilniaus istorinis centras saugomas vadovaujantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

1. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija

Kultūros ir gamtos paveldas, materialusis ir nematerialusis paveldas yra kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė. Suprasdamos paveldo reikšmę ir svarbą pasaulio vystymuisi, UNESCO valstybės narės, 1972 m. lapkričio 16 d. priėmė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (Convention Concerning the Protection of the World Cultural and Natural Heritage). Pasaulio kultūros ir gamtos konvencija yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pasaulio paveldo objektų apsaugą bei jų valdymą. Pasaulio paveldo konvencija numatė įsteigti Pasaulio paveldo komitetą (World Heritage Committee). Vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos sprendžia Pasaulio paveldo komitetas, yra valstybių narių pateikiamų kultūros ir gamtos paveldo objektų įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą (World Heritage List).   Kultūros ir gamtos paveldo vietovės, kurioms gresia ar tiesiogiai daroma žala, yra įrašomos į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą (World Heritage in Danger).

Konvencija taip pat numatė įsteigti Pasaulio paveldo fondą (World Heritage Fund), į kurį mokami įnašai pasaulio paveldo apsaugai, reglamentuoja Pasaulio paveldo fondo veiklą ir tarptautinės paramos skyrimo sąlygas bei tvarką.

1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinos Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (Operational Guidelines for the Implementation of the World Heritage Convention). Šios gairės yra nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, kad į jas būtų įtraukti naujausi Pasaulio paveldo komiteto sprendimai.

Už sprendimų, susijusių su Pasaulio paveldo konvencija, įgyvendinimą yra atsakingas Pasaulio paveldo komitetas.

Pasaulio paveldo komiteto patariamosios organizacijos yra:

• Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (International Council on Monuments and Sites (ICOMOS));

• Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (International Union for Conservation of Nature (IUCN));

• Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras (International Centre for the Study of the Preservation and Restoration of Cultural Property (ICCROM)).

Politinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina Pasaulio paveldo centras (World Heritage Center).  

Pasaulio paveldo centro funkcijos:

• organizuoti Pasaulio paveldo komiteto ir Komiteto biuro sesijas;

• padėti UNESCO valstybėms narėms rengti paraiškas dėl išskirtinę visuotinę vertę turinčių kultūros ir gamtos paveldo vietovių įtraukimo į  Pasaulio paveldo sąrašą, organizuoti tarptautinę Pasaulio paveldo fondo finansinę paramą;

• koordinuoti veiklą, susijusią su pasaulio paveldo vietovių stebėsena ir skubia technine ar finansine pagalba, kai vietovei iškyla grėsmė sunykti; organizuoti seminarus ir praktinius užsiėmimus, atnaujinti Pasaulio paveldo sąrašo ir  Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašo duomenų bazę, rengti mokomąją medžiagą, kuria skatinamas visuomenės, ypač jaunimo, domėjimasis paveldu ir jo išsaugojimu.

2. Pasaulio paveldo sąrašas

Pasaulio paveldo komitetas suformavo Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gaires, kuriose apibrėžiama, kaip objektai nominuojami įtraukimui į pasaulio paveldo sąrašą, ir nurodomi jų atrankos kriterijai. Pasaulio paveldo objektai skirstomi į:

• pasaulio kultūros paveldo objektus;

• pasaulio gamtos paveldo objektus;

• mišraus paveldo objektus – kultūros ir gamtos paveldo vertybes.

Kultūros ir gamtos paveldo apibrėžtys pateiktos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos 1 ir 2 straipsniuose:

Esminis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nustatytas principas, dėl kurio vietovė galėtų pretenduoti patekti į Pasaulio paveldo sąrašą, yra autentiškumas ir išskirtinė visuotinė vertė.

Pasaulio paveldo komiteto sprendimu paveldo objektas ar vietovė turi išskirtinę visuotinę vertę, jeigu ji atitinka vieną ar daugiau šių kriterijų:

(i) reprezentuoja genialų žmogaus sukurtą šedevrą;

2. liudija tam tikros epochos ar apibrėžtos kultūrinės erdvės įtakos kaitą architektūros ar technologijų, vaizduojamojo meno, miestų planavimo ar kraštovaizdžio raidos srityse;

3. liudija unikalią arba bent jau išskirtinę kultūrinę gyvosios ar išnykusios civilizacijos tradiciją;

4. yra išskirtinis žmonijos istorijos laikotarpio pastatų, architektūrinio ar technologinio ansamblio arba kraštovaizdžio tipo pavyzdys;

5. yra išskirtinis tradicinio žmonių įsikūrimo, žemės naudojimo arba jūros naudojimo pavyzdys tam tikroje teritorijoje ir atspindi tam tikrą kultūrą (ar kultūras) ar žmogaus ir aplinkos sąveiką, kurie ypač tampa pažeidžiami dėl negrįžtamų pokyčių;

6. yra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su tikrais ir išskirtinę visuotinę vertę turinčiais įvykiais ar tradicijomis, idėjomis arba tikėjimais, meno ar literatūros darbais;

7. reprezentuoja nepaprastus gamtos reiškinius ar ypatingą išskirtinį gamtos grožį ir estetinę reikšmę;

8. yra ryškus, svarbiausius žemės istorijos laikotarpius, įskaitant gyvybės raidos laikotarpius, atspindintis ir šiuo metu vykstančius geologinius žemės formavimosi procesus arba ryškias geomorfines ar fiziografines savybes reprezentuojantis pavyzdys;

9. yra išskirtinis žemės, gėlo vandens, pajūrio ir jūros ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendruomenių ekologinių, biologinių, evoliucijos procesų pavyzdys;

10. aprėpia reikšmingiausius ir svarbiausius gamtos arealus, kuriuose svarbu išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat išskirtinės visuotinės reikšmės arealus, kuriems moksliniu arba išsaugojimo požiūriu gresia išnykimo pavojus.

Išskirtinę visuotinę vertę (Outstanding Universal Value) turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės yra įrašomi į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo sąraše šiuo metu yra 981 vertybės, esančios 160 valstybių narių teritorijose. Tai 759 kultūros paveldo, 193 gamtos paveldo ir 29 mišraus pobūdžio (gamtos ir kultūros paveldo) objektai. 44 Pasaulio paveldo  objektai įrašyti į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, 2 išbraukti. 

Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis ir pasauliniu mastu reikšmingomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru (1994 m.), Kuršių nerija (bendra paraiška su Rusijos Federacija, 2000 m.), Kernavės archeologinė vietove (2004 m.) bei Struvės geodeziniu lanku (bendra paraiška su 9 valstybėmis: Baltarusija, Estija, Latvija, Norvegija, Moldovos Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina, Suomija, Švedija, 2005 m.).

3. Vilniaus istorinis centras, kaip Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektas

Nominacinėje byloje supažindinama su Vilniaus istorija, urbanistine raida, apibrėžtos "senamiesčio, kaip urbanistinio ir architektūros ansamblio, vertės:

• Miesto harmoningumas (sintezė) ir integralumas, pasireiškiantis kaip kūrybinės žmonių veiklos bei natūralios miesto aplinkos sąveikos vaisius.

• Miesto planas ir erdvės struktūra, atspindinti visą miesto evoliuciją - nuo Lietuvos valstybės užuomazgų iki XX a. pradžios.

• Senų ir unikalių statinių (objektų) tankumas, jų ansamblių bei meno kūrinių tarpusavio sąveika.

• Pastatų turtingumas, kultūros istorija, tautos ir visuomenės dvasia, kurie yra reikšmingi tiek Lietuvos valstybei, tiek dideliam Rytų Europos regionui.

• Svarbių administracinių, kultūrinių, religinių ir kasdienės miestiečių buities objektų istorinė sankaupa yra ilgametės sostinės ir miesto centro paveldas.

Išskirtinė Vilniaus senamiesčio vertybė yra jo universalumas – harmoninga jo įvairių ypatybių gausos visuma".

Nominacinėje byloje dėl vertybės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą pagrindime akcentuojama Vilniaus senamiesčio kultūrinė vertė: „nuo XIII a. iki XVIII a. pab. Vilniaus senamiestis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras. Nuo XVI a. tapęs mokslo bei kultūros centru Vilniaus senamiestis išliko dabartinės Lietuvos valstybės politinis centras. Vilniaus senamiestis, kaip istorinis miestas, išsivystė iš miesto plano, egzistavusio nuo XIV a. iki XVI a., ir išaugo ypatingoje istorinėje bei gamtinėje aplinkoje su pilimis, apsuptas Neries ir Vilnios slėnių. Šis miestas yra puikus Rytų bei Vakarų kultūrų sąveikos pavyzdys, vienas iš tolimiausių Rytų Europos viduramžių architektūros (gotikos, renesanso ir baroko) kraštų.“

„Vilniaus senamiestis yra istorinis miestas, atitinkantis Pasaulio kultūros paveldo istorinių miestų kategoriją (kriterijus (ii)), ypatinga visuotinės reikšmės kultūros vertybė, sukaupusi visas miesto raidos ypatybes nuo XIII amžiaus iki šių dienų. Istoriniu ir kultūriniu požiūriu, Vilniaus senamiestį galima lyginti su Krokuvos senamiesčiu. Istorijos eigoje abu miestai buvo dvi Žečpospolitos sostinės. Vilnius yra vienas iš reikšmingiausių baltų kultūros palikimo ir su juo susijusių persipynusių kitų Europos šalių tradicijų pasekmė. Be to Vilnius darė didelę įtaką Baltarusijai, Ukrainai bei Lenkijai, buvo labai svarbus šioms valstybėms. Vilniaus senamiestyje išliko viduramžiais egzistavęs gatvių tinklas su jame vyraujančiais istoriniais bei architektūriniais pilių, bažnyčių ir vienuolynų, universiteto, Rotušės ir gyvenamųjų namų ansambliais. Nuo XV iki XIX amžiaus Vilniaus senamiesčio būklė buvo panaši į Krokuvos senamiesčio būklę.“

Pasaulio paveldo komiteto sprendimu, priimtu 18-oje sesijoje Tailande, 1994 m. gruodžio 17 d., Vilniaus istorinis centras, remiantis (ii) ir (iv) kriterijais buvo įrašytas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą:

(ii) kriterijus: „Vilniaus istorinis centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje.“

(iv) kriterijus: „Miestovaizdyje išsaugota turtinga pastatų įvairove Vilnius yra išskirtinė Centrinės Europos miesto, organiškai išsivysčiusio per penkis šimtmečius, iliustracija.“

4. Vilniaus istorinio centro, kaip Pasaulio paveldo objekto, valdymo sistemos teisinis pagrindas

Vilniaus senamiestis, paskelbtas Pasaulio paveldo objektu, visų pirma yra saugomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus senamiesčio valdymui įstatymo galią turi Lietuvos Respublikos ratifikuoti tarptautiniai dokumentai. Vilniaus senamiestis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ paskelbtas kultūros paminklu. Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo U1P – apsaugos reglamentas patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (Žin., 2004, Nr. 25-774).

5. Vilniaus istorinio centro, kaip Pasaulio paveldo objekto, valdymo sistema

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“. Kultūros ministerija paskirta atsakinga už Vilniaus istorinį centrą. Kultūros ministerija turi rengti ir teikti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui periodines pasaulio paveldo objekto būklės, jame vykdomos veiklos ataskaitas, kitus reikiamus dokumentus ir įgyvendinti šio komiteto priimtus sprendimus.

Vilniaus istorinio centro patikslintos išskirtinės visuotinės vertės apraše pateikti jo Apsaugos ir valdymo reikalavimai, išdėstyti 4 pagrindiniai objekto apsaugos principai:

(i) valdymo teritorinis vieningumas;

(ii) horizontalus tarpinstitucinių daugiafunkcinių grupių bendradarbiavimas valdymo srityje, be paveldo apsaugos apimant kitus sektorius, tokius kaip teritorijų planavimas, socialiniai, ekonominiai ir kiti klausimai;

(iii) vertikali integracija ir atsakomybių bei sprendimų priėmimo valstybiniame ir savivaldybės lygmenyje koordinavimas;

(iv) valstybės, savivaldybės ir visuomenės institucijų bendradarbiavimas per tarpinstitucinę komisiją ir pilietinės visuomenės auditą.

6. Rekomendacijos dėl poveikio pasaulio kultūros paveldo vertybėms vertinimo

2011 m. Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS) bendradarbiaudama su Pasaulio paveldo centru išleido „Rekomendacijas dėl poveikio pasaulio kultūros paveldo vertybėms vertinimo“ (Guidance on Heritage Impact Assessments for Cultural World heritage Properties). Leidinyje pateiktos rekomendacijos dėl poveikio paveldui vertinimo (PPV) metodikos, parengtos siekiant užtikrinti veiksmingą galimo plėtros ar pokyčių vietovėje poveikio Pasaulio paveldo (PP) vertybių išskirtinei visuotinei vertei vertinimą. Poveikio paveldui vertinimai dažniausiai atliekami vadovaujantis poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūromis. PAV išskaido kultūrinį paveldą į atskirus elementus, pvz., saugomus pastatus, archeologines vietoves, panoramas, ir vertina galimą poveikį kiekvienam iš jų atskirai, užuot įvertinus objekto savybių visumą labiausiai atsižvelgiant į pačią IVV. Poveikio pasaulio paveldo objektams vertinime esminiu atskaitos tašku tampa išskirtinės visuotinės vertės aprašas (IVVA). Vertinimas turi būti atliekamas tiek visumai, tiek ir elementams atskirai.

ICOMOS LNK vadovaujantis „Rekomendacijos dėl poveikio pasaulio kultūros paveldo vertybėms vertinimo“ atliko 3 vertinimus

• Sklypo (Kad. Nr. 0101/0059:36) Drujos g. 2, Rasų sen. Vilniaus m., detaliojo plano ir projektinių pasiūlymų vertinimas;

• Teritorijos tarp Žygimantų, Radvilų ir Tilto g., Vilniuje, detaliojo plano ir projektinių pasiūlymų vertinimas;

• Vilniaus senamiesčio 80 kvartalo, Sodų g. 12, 14, 14b projektinių pasiūlymų detaliajam planui vertinimas.

• 

Teksto parengimą finansavo Lietuvos kultūros taryba