Argentinietis Jorge Luis Borges – be galo filosofiškas ir mįslingas rašytojas. Jo apsakymuose meistriškai trinamos ribos tarp istorinio pasakojimo, mito ir  literatūrinių siužetų. Čia fikcija ir realybė konstruoja bendrą būties labirintą. Menama praeitis išsikreipia lyg atspindėta gaubtame atminties veidrodyje, taip archetipinius įvaizdžius bei siužetus priartindama prie subjektyvaus ir intymaus esaties išgyvenimo. Tarsi per mažytį plyšelį trūkinėjančiame tikrovės paviršiuje skaitytojui leidžiama bent akimirkai prisiliesti prie to, kas nepaliečiama, ištarti tai, kas žodžiu neištariama.